- tobulystė
- tobulỹstė sf. (2) Rtr; Q592, R, MŽ, Sut, N, tobūlỹstė (2) K, KIII321, Rtr, NdŽ, KŽ žr. tobulybė: 1. Netobūlỹstė KII282. O nerodė to cnatomis savo ir pasiprovijimu savo žyvata, ir tobulyste vieros savo MP154. Vaikščiojo tėvas tavo Dovydas tobulystėj širdies Ch1Kar9,4. 2. Tobūlỹstės paveikslas KI663. 3. Mano silpnybė ir netobulystė … visur aplink mane ir su manimi būdavo Ns1854,3. Tobulystę savo užlaikytų MP68. Žodžių mainymai (lankymai) išreiškia tobulystę lietuviškos kalbos A1886,23.
Dictionary of the Lithuanian Language.